Su šilumos tilteliais susiję sprendimai 

Dėl šilumos tiltelių pastatų sienos neretai tampa drėgnos. Pasekmės: pelėsis, grybelis, nevaldomi šilumos nuostoliai, konstrukciniai pažeidimai. Viso to galima išvengti taikant atitinkamus sprendimus.

Kas yra šilumos tilteliai?

Šilumos tilteliai kartais vadinami ir šalčio tilteliais. Tai pastato sienos dalys, pasižyminčios gerokai didesniu šilumos perdavimo koeficientu nei gretimi elementai.  Dėl to tarp pastato vidaus ir išorės susidaro temperatūros skirtumas, sukeliantis taškinį ar ilginį vėsinimą (šilumos tiltelį). Dėl tokių protėkių atsiranda nevaldomas šilumos nuotėkis. Viršijus rasos taško temperatūrą dėl vandens garų sukelto slėgio, sienos gali sudrėkti ir atsiras kitų mechaninių pažeidimų.

Šilumos tiltelių tipai

Aptariant šilumos tiltelius būtina žinoti, kad jų esama skirtingų tipų:

• Ilginiai tilteliai. Jie atsiranda vietose, kur šiluminės izoliacijos nėra ar ji nutrūksta, arba nevienodo storio šiluminės izoliacijos vietose. Joms būdingas nuoseklus tam tikro ilgio skerspjūvis, sukeliantis dvimatį šilumos srautą (vadinamasis 2D). Šiuo atveju lengvai pažeidžiamos išorinės sienų sijos, langų ir durų angos, taip pat sąramos ir apatiniai plotai.
• Taškiniai tilteliai. Jie atsiranda vietose, pasižyminčiose dideliu šilumos perdavimu dėl to, kad šiluminės izoliacijos sluoksnis prasiskverbia į išorinę sieną per tvirtinimo elementą. Šiuo atveju šilumos srautas yra trimatis (vadinamasis 3D). Taškiniai tilteliai gali būti, pavyzdžiui, tarpusienio inkarai.
• Medžiagų tilteliai. Jie susidaro, jei sujungiamos skirtingo šiluminio laidumo medžiagos. Kitaip tariant, tokie tilteliai atsiranda vietose, kur tokios medžiagos visiškai ar dalinai prasiskverbė į pastato apvalkalą arba kur medžiagos sluoksnio storis yra nevienodas. Tai gali įvykti daugumoje didelių pastatų konstrukcinių sandūrų.  Medžiagų tilteliai gali susidaryti tuo pačiu metu kaip ir geometriniai šilumos tilteliai.
• Geometriniai šilumos tilteliai. Jie atsiranda konstrukcijų elementuose dėl elementų geometrijos pokyčių, dažniausiai kampuose ar karnizuose, naudojamuose ant pastato fasado.
• Konvekciniai šilumos tilteliai. Jie susidaro vietose, kur dėl protėkio mažėja konstrukcijos elemento temperatūra.
  
  
  
  
  
  

Kodėl į šilumos tiltelius nekreipiama dėmesio?

Jums, be abejo, gali kilti klausimų.  Jei visiems žinoma apie tokį poveikį, kodėl tiltelių atsiradimui neužkertamas kelias? Kodėl su šilumos tilteliais susiję sprendimai taikomi ne visada?
Priežasčių gali būti įvairių.  

Tai gali priklausyti nuo projektinės dokumentacijos. Planuose retai pateikiami išsamūs brėžiniai, ypač tokie, kuriuose būtų pavaizduotas tinkamas šildymo elementų įrengimas linkusiose į šilumos nuostolius vietose. Smulkūs elementai gali būti blogai atvaizduoti, gali būti nepateikta informacijos apie izoliacijos medžiagų tipus ir derinius.  

Statybos etape gali būti padaryta klaidų įgyvendinant konstrukcijos formą ar kryptį, išdėstant langus ar padarant netinkamo dydžio langus. Didžiausia tikimybė, kad  šilumos tilteliai susidarys konstrukciniuose mazguose. Konstrukciniai mazgai – tai vietos, kuriose susijungia skirtingi pastato elementai: jungtis tarp stogo ir vidaus sienų, balkono ir lubų, rūsio sienų ir lubų apvado, taip pat langų angų, karnizų ir sąramų.

Kur atsiranda šilumos tilteliai ir kaip jų išvengti

• Langų angos, durys ir sąramos: pasirūpinkite, kad jie būtu tinkamai įrengti visu pastato perimetru. Taip pat turėkite omenyje, kad sąramos turi būti tinkamai šildomos ir turi būti tinkamai įrengti vidaus elementai, pavyzdžiui, palangės. Svarbu ir tinkamai parinkti stalininkystės technologijas atsižvelgiant į išorės karkaso konstrukciją.  Tai reiškia, kad elementai turi būti išdėstyti labai tiksliai, ypač šalia šilumos šaltinių.
• Sąramos ir karnizai: jei šios vietos netinkamai izoliuotos, jos gali išleisti labai daug šilumos. Jei sienas sudaro vienas sluoksnis, karnizo paviršius turi būti kuo toliau nuo sienos paviršiaus, kad izoliacija būtų tinkamo storio. Kitas sprendimas – sienoje įrengti gatavus izoliacijos elementus arba paruoštus elementus iš sienos medžiagos. Trisluoksnių sienų karnizai turi remtis į sienos vidinį sluoksnį ir būti šildomi su laikančiuoju sluoksniu.
• Pastato konstrukcinių elementų sandūros: nepamirškite, kad būtina tinkamai izoliuoti pirmo aukšto ir rūsio sienas. Tai reiškia, kad izoliaciją reikia įrengti per visą jų aukštį arba bent iki konkrečiai vietovei būdingo žemės užšalimo gylio, t. y. nuo 0,8 iki 1,2 m. Taip pat izoliuokite lubų karnizus.
• Balkonai: šiose vietose šilumos tilteliai susidaro dažniausiai. Balkonai – tai pastato lubų tęsinys, pertraukiantis šiluminę izoliaciją. Šilumos tiltelio poveikį galima sumažinti taikant konstrukcinį sprendimą. Tai gali būti specialūs balkonų inkarai arba balkono statymas atremiant jo konstrukciją ant atraminių stulpų. Tokiu atveju jį galima tvirtinti keliuose taškuose dar prieš statant pastatą.