Kaip pasirinkti tinkamiausią izoliacijos medžiagą

Polistireno putplastis ar mineralinė vata?

Abi medžiagos pasižymi panašiu šilumos perdavimo koeficientu, energijos taupymo savybėmis. Tai ką gi geriau rinktis?  Polistireno putplastį ar mineralinę vatą? Tarp šių dviejų medžiagų yra tam tikrų esminių skirtumų.

Pagrindinės polistireno putplasčio savybės

Polistireno putplastis –  mažos įgerties medžiaga. Jis nepraranda šiluminės izoliacijos savybių, jei neilgai liečiasi su drėgme ir vandeniu. Laikinas vandens garų kondensato susidarymas ant polistireno putplasčio neturės rimtų pasekmių.  
Nors tai dirbtinė medžiaga, pagaminta apdorojant naftos produktus, joje nėra medžiagų, galinčių pakenkti sveikatai.  Polistireno putos labai lengvos, pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis.  Nepaisant to, jam nebūdinga labai gera garso izoliacija, garų pralaidumo koeficientas taip pat labai mažas. Aukštesnė nei +80 °C temperatūra, dauguma organinių tirpiklių sunaikina polistireno putplastį. CS(10)70 ar CS(10)80 rūšių polistireno putplastis atitinka EN 13163 standarto reikalavimus ir tinka naudoti šildymo sistemose. Ši medžiaga gęsta savaime, todėl neskatina ugnies plėtimosi ir pasižymi gamintojo deklaruotų matmenų stabilumu. Iš blokų išpjautos polistireno putplasčio plokštės paprastai išlaikomos 6÷8 savaites ir lieka plokščios, jų matmenys nekinta. Leidžiama naudoti ne didesnes nei 120 x 60 cm plokštes. Paprastai jos yra baltos spalvos, baltos spalvos su tamsiais intarpais (dėmėtos) ar grafito spalvos. Didžiausių gamintojų atliktais bandymais įrodyta, kad plokštės spalva neturi įtakos jos laikomajai gebai.

Pagrindinės mineralinės vatos savybės

Mineralinė vata atspari aukštai temperatūrai.  Ji gaminama iš natūralios uolienos, todėl pradeda tirpti tik laikant aukštesnėje nei 1000 °C temperatūroje daugiau nei dvi valandas. Jos sudėtyje esančios rišamosios ir hidrofobinių savybių suteikiančios medžiagos yra mažiau atsparios karščiui. Mineralinė vata priskiriama nedegioms medžiagoms. Ji taip pat labai atspari daugumai cheminių medžiagų. Mineralinė vata pasižymi itin dideliu vandens garų pralaidumo koeficientu, todėl vandens garai per ją juda be jokių trukdžių. Tokios medžiagos apriboja galimybes vandeniui pakilti kapiliarais, taip pat sugerti vandens garus iš oro. Mineralinės vatos plokštės yra gana sunkios ir standžios, pasižymi mažesniu ilgaamžiškumu. Nepaisant to, dėl savo pluoštinės struktūros mineralinė vata gali būti naudojama kaip gera garso izoliacijos medžiaga sienose pagal EN 13162 standarto reikalavimus, taikomus CS(10)40 rūšiai.

Naudojimo sritys

Parenkant pastatui šildymo sistemą, lemiamą vaidmenį atlieka gaisrinė sauga. Sistemas, pagamintas mineralinės vatos pagrindu, reikėtų naudoti aukštoms konstrukcijoms, pastatuose, kuriems būdingas didelis rizikos žmogui faktorius (ligoninėse, mokyklose, renginių pastatuose ir kituose visuomeninės paskirties pastatuose), ir pastatuose, kuriuose laikomos degios medžiagos.
Jas rekomenduojama naudoti ir didelės aplinkos drėgmės statiniuose, pavyzdžiui, didelėse viešojo maitinimo įstaigų virtuvėse, skalbyklose, vandens  valymo pastatuose, automobilių plovyklose, viešuose baseinuose ir pan. Naudojant šias medžiagas, patalpos pusėje būtina įrengti tinkamą garų ir hidroizoliaciją, nes mineralinė vata yra jautri vandens garų kondensacijai,  o ši mažina jos šiluminės izoliacijos savybes.
Labai drėgnose patalpose sienos paprastai išklojamos keraminėmis plytelėmis. Renkantis medžiagas būtina gerai suprasti šilumos ir drėgmės susidarymo procesus. Šildymo sistemos su mineraline vata taip pat naudotinos pastatuose, kuriuose yra didelio triukšmo lygio zonų. Lengvesnės, tinkamos lankstyti sluoksninės vatos plytelės puikiai tinka lenktų kontūrų pastatams. Taigi renkantis optimalią izoliacijos medžiagą visada svarbu atsižvelgti į faktines sąlygas, kuriomis ji bus naudojama.