Americas
Europe
Azija ir Ramiojo vandenyno regionas
International
Prieš klojant plyteles, siekiant išvengti klientų pretenzijų ir užtikrinti ilgalaikį rezultatą, itin svarbu patikrinti pagrindą. Tam paviršiai apžiūrimi vizualiai, o jei reikia, atliekami mechaniniai ir cheminiai bandymai. Jų metu atliekami tokie veiksmai kaip drėgnio įvertinimas (grindų), pagrindo kokybės patikra, paviršiaus šlifavimas (CSA) ir gruntavimas.
Apskritai paviršius turi atitikti šias sąlygas: jis turi būti pakankamai tvirtas, sausas, lygus, be dulkių ar riebalų.
Prieš pasirinkdamas plytelių klojimo sistemą, darbuotojas privalo įvertinti pagrindo (grindų) likutinę drėgmę – tam taikytinas patvirtintas CM metodas, leidžiantis patikrinti, ar pagrindas yra pakankamai sausas ir paruoštas plytelėms kloti.
Pagrindo būklės patikra (lygumas, kietumas, smėlėtumas, skylėtumas).
Vizuali juodgrindžių patikra gali padėti atsakyti į tokius klausimus: ar paviršiuje yra matomų trūkumų, pvz., įtrūkių, kalkių dėmių, drėgmės sukeltų pažeidimų ar biologiškai paveiktų vietų?
Aštriu metaliniu daiktu, pvz., atsuktuvu, peiliu ar vinimi, paviršius įbrėžiamas skersai. Kuo gilesnis įbrėžimas, tuo mažesnis pagrindo stipris ar laikomoji galia.
Atlikus drėkinimo bandymą galima nustatyti juodgrindžių įgeriamumą. Jei vanduo įgeriamas ir paviršius patamsėja, įgeriančias juodgrindes reikia padengti specialiu gruntu.
Lipniosios juostos gabaliukas prispaudžiamas prie senos dažų dangos. Jei greitai patraukus už juostos atsiklijuoja ir dažų danga, ją reikia pašalinti, o paviršių padengti stiprinamuoju gruntu.
