Pastatų renovacijos sistema
Visus pastato elementus visą jo eksploatavimo laiką veikia drėgmė – tai stiprus veiksnys, laikui bėgant sukeliantis įvairius korozijos padarinius. Iš pradžių pasireiškiantys kaip estetiniai defektai, šie padariniai gali virsti rimtais pažeidimais, keliančiais pavojų pastato konstrukcijos stabilumui.
Pastato naudojimo trukmę iš dalies lemia veiksminga vertikali ir horizontali izoliacija, prisitaikymas prie vandens apkrovos sąlygų ir veiksmingas lietaus vandens nutekėjimas tiek nuo stogo šlaitų, tiek nuo aplinkinės teritorijos.
Drėgmės sukelta korozija labiau pasireiškia senesniuose, dažnai šimtmečius skaičiuojančiuose statiniuose, tačiau ji gali pasireikšti ir palyginti naujuose pastatuose, net ir po kelerių eksploatacijos metų, jei projektuojant ir statant nesilaikoma tinkamos statybos praktikos ir nevykdomi eksploatavimo reikalavimai.
Sąveikaudama su pastato elementais drėgmė gali sudaryti sąlygas korozijai, medžiagų erozijai, grybelių ir medieną graužiančių vabzdžių antplūdžiui.
Neįrengta išorinė izoliacija
Kapiliarinis vandens kilimas mūre
Biologinė korozija
Šerkšnas ant plytų
Lietaus vanduo – tiesioginis poveikis pastatų fasadams, įskaitant cokolius.
Kapiliarinis kilimas – drėgmė, per kapiliarines poras iš drėgno pastato elemento traukiama į aukštesnes sienos dalis.
Vandens purslai – netiesioginis poveikis, ypač cokoliams, dėl atšokusių purslų nuo apsaugančių nuo tiškalų konstrukcijų apie pastatą ar nuo gretimų plotų.
Nuotėkis – tiesioginis lietaus vandens, tekančio iš gretimos teritorijos arba besikaupiančio aplink pastatą ir veikiančio jo požemines dalis, poveikis.
Nutekėjimai ir gedimai – drėgmė, atsirandanti dėl nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, vandentiekio įrangos gedimo.
- šerkšno padaromi pažeidimai
- šiluminio laidumo pokyčiai
- įtrūkimai dėl išsiplėtimo arba susitraukimo
- medžiagų pokyčiai
- pratekėjimai per sienas
- druskų kristalizavimasis
- trūkimai dėl druskų kristalizavimosi
- stiprus šerkšno poveikis dėl druskos
- statybinių medžiagų struktūros pakitimus sukeliančios reakcijos
- kalkių išplovimas
- rūdžių dėmės
- cheminė korozija
- mikrobų dauginimasis
- dumblių žydėjimas
- samanų augimas
- grybelis
Ardomasis druskų poveikis visada susijęs su mūro drėgme. Druskos gali prasiskverbti į pertvaros konstrukciją vandeninių tirpalų pavidalu iš šių vandens šaltinių:
a) lietaus vandens, nutekančio vanduo, panaudoto vandens ir gruntinio vandens;
b) vandens, galinčio judėti mūro konstrukcijoje kapiliarais;
c) vandens iš nesandarių santechnikos sistemų.
Tam tikrais atvejais patalpų sienos ar grindys gali būti stipriai užterštos druska dėl specifinės ilgalaikės pastato eksploatacijos (pvz., trąšų sandėliai, svirnai, arklidės).
Regiant renovacijų projektus reikia atlikti kokybinę ir kiekybinę pastato druskų analizę, kad būtų galima suprasti korozijos mastą ir progresavimą. Drėgnuose pastatuose dažniausiai randamos druskos – chloridai, sulfatai ir sulfitai, nitratai ir nitritai bei karbonatai.
Pagrindinių druskų tipų drėgno mūro konstrukcijoje analizė padeda nustatyti galimus drėgmės šaltinius pastate. Pavyzdžiui:
- Padidėjęs chloridų ir (arba) nitratų kiekis gali rodyti su gruntu susijusią drėgmę.
- Didelė sulfatų koncentracija signalizuoja apie rūgštaus lietaus (sieros junginių) drėgmę.
- Nitratų, nitritų ir amonio junginių buvimas gali rodyti esamą arba buvusią biologinę koroziją.
- Betono ar gelžbetonio elementų korozijos metu išsiskiria dideli natrio, magnio ir karbonato junginių kiekiai.
- Lietaus vandens sukelta drėgmė paprastai lemia nedidelį druskingumą (išskyrus rūgštų lietų).
- Drėgmė ūkiniuose pastatuose arba atsiradusi dėl nuotekų sistemos gedimų gali turėti amonio, azoto ir sulfatų junginių.
Džiaugiamės galėdami padėti Jums visais klausimais, susijusiais su mūsų gaminiais, kur įsigyti arba koks yra tinkamas sprendimas jūsų projektui.
