Terasų grindų kompensacinės siūlės

Projektavimas ir išdėstymas

Terasa yra bandymas praplėsti gyvenamosios erdvės ribas. Vieta, skirta atsipalaiduoti ir bendrauti. O tai bus įmanoma tik jei terasos grindyse padarytos tinkamos kompensacinės siūlės.

Didelės ambicijos yra neatsiejamos nuo didelės atsakomybės – terasai tenka įvairaus pobūdžio poveikis, todėl ji turi atlaikyti įvairias oro sąlygas – tiek kaitrą, tiek sniegą.  Būtent todėl svarbu ypač kruopščiai parengti terasos projektą. Net menkiausia klaidelė ar nukrypimas nuo tinkamo įrengimo principų anksčiau ar vėliau taps matomi. O tai reikš, kad terasos įrengimą vertinote pernelyg lengvabūdiškai.

Jei posluoksnį klojate tiesiai ant šiluminės izoliacijos, greitai stingstančio cementinio išlyginamojo sluoksnio storis turi būti ne mažiau nei 4,5 cm, įprasto cemento – 5 cm. Posluoksnis paprastai įrengiamas naudojant virintą armuojantį tinklą ar plieno pluošto armatūrą. Jis turi būti vientisas, kitaip rezultatas bus prastas dėl netolygaus džiūvimo proceso ir skirtingo rišamosios medžiagos susitraukimo skirtingose vietose. Dėl tos pačios priežasties išlyginamasis sluoksnis neturėtų būti įrengiamas su nuolydžiu. Kitas svarbus su išlyginamuoju sluoksniu susijęs aspektas – jį geriausia suformuoti ant terasos pagrindinės izoliacijos iš anksto.

Šiek tiek mokslo

Pagrindo išlyginamąjį sluoksnį veikia dviejų rūšių susitraukimo jėgos:

a) Vandens ir cemento surišimo procesas hidratacijos metu, taip pat perteklinio skysčio garavimas skatina cheminį ir fizinį susitraukimą. Šis susitraukimas sudaro 50–70 % bendro susitraukimo; 100 % susitraukimas pasiekiamas tik praėjus 1–3 metams po plokštės išliejimo.

b) Terasos paviršių veikiantys temperatūros pokyčiai, kurių poveikis perduodamas pagrindo išlyginamajam sluoksniui, sukelia šiluminį susitraukimą. Esant kraštutinei temperatūrai, pvz., -30 °C žiemą ar +70 °C vasarą (įkaitusplytelių grindų dangai), šiluminė deformacija gali būti labai didelė.   2,5 mm yra laikoma norma 2,5 m pagrindui.

Svarbu ir dydis

Paviršiaus ploto atžvilgiu terasas galima skirstyti taip:
a) Didelės terasos, kurių plotas – keli šimtai ar net keli tūkstančiai m².
Didelių terasų (pavyzdžiui, viešo naudojimo pastatuose) posluoksniuose naudojamas armavimo tinklas ar plieno pluoštas, nes tenka atlaikyti dideles tam tikro pobūdžio apkrovas.

b) Mažos terasos, paprastai įrengiamos privačiuose gyvenamuosiuose pastatuose, plotas – apie kelias dešimtis m².
Mažų terasų posluoksniai dažniausiai formuojami nearmuojant.

Plėtimosi tipai 

Paprastai terasoje vyksta šių tipų plėtimasis:

a) Pastato konstrukcijos plėtimasis, atsirandantis tame pačiame skerspjūvyje per visą aukštį. Šios jėgos perduodamos ir terasos konstrukciniams elementams.

b) Posluoksnio plėtimasis per visą storį.

c) Plėtimasis ties siūlėmis tarp paviršiaus sluoksnių (posluoksnio, izoliacijos, terasos plytelių dangos) ir skirtingomis šiluminio plėtimosi savybėmis pasižyminčių komponentų.

Įvairių grindų kompensacinių siūlių paskirtis:

a) Grindų kompensacinės siūlės, kertančios visus terasos sluoksnius ir sukuriančios tarpus. Tokios siūlės suteikia horizontalaus ir vertikalaus judėjimo galimybę tam tikru diapazonu. Jos kompensuoja išlyginamojo sluoksnio tiesinius pokyčius, kuriuos sukelia išorės sąlygos (temperatūros pokyčiai, saulės spinduliai ir t. t.).

b) Perimetru einančios kompensacinės siūlės, atskiriančios išlyginamąjį sluoksnį nuo kitų pastato konstrukcijos elementų (sienų, stulpų ir pan.), kad posluoksnis galėtų laisvai deformuotis. Jos taip pat kompensuoja gretimų pastato dalių judėjimą, kurį sukelia šilumos poveikis.  Pastaba. Nerekomenduojama perimetru einančias kompensacines siūles formuoti užlenkiant pagrindinę pastato sienos horizontalią izoliaciją, kitaip nebus tarpo, užtikrinsiančio laisvą erdvę horizontaliai išlyginamojo sluoksnio deformacijai. Vien plono bitumo membranos ar statybinio popieriaus sluoksnio nepakanka.

c) Grindų kompensacinės siūlės, gretimos kitiems komponentams (tiesinės nutekamosios sistemos elementai, stogo nutekamosios sistemos elementai ir pan.), daromos platesnių nei 5 mm tarpų formos.   Šiuos tarpus geriausia užpildyti elastingu sandarinimo hermetiku ir tinkamo skersmens sandarinimo virve.

1 nuotrauka. Didelės terasos paviršius padarius per mažai kompensacinių siūlių, apsaugančių nuo šiluminio poveikio medžiagai. Nuotraukoje matyti remonto požymių, pvz., pakeistų keraminių plytelių. Tokio remonto prireikė jau per pirmuosius trejus metus.

2 nuotrauka. Nepakankamas paviršinio sluoksnio nuolydis. Susidaro vandens balutės, kurios ilgainiui ardo ryšius tarp medžiagų užšaldamos ir prasiskverbdamos į skiedinį.

Priimant sprendimą dėl terasos kompensacinių laukų dydžio, būtina atsižvelgti į šiuos veiksnius:
a) kompensacinės siūlės plotį, kuriuo užtikrinama pagrindo plokštės tiesinei deformacijai reikalinga erdvė;
b) tam skirto užpildo naudojimą, siekiant užtikrinti kompensacinių siūlių nepralaidumą orui atsirandant šiluminėms deformacijoms. Kompensacines siūles rekomenduojama atkartoti posluoksnyje po plyteliu terasos danga. Atsižvelgiant į šiluminių deformacijų mastą, tarpus galima užpildyti "Flextec" hermetiku. Šis produktas yra atsparus oro sąlygų pokyčiams, UV spinduliams, pasižymi dideliu elastingumu ir atlaiko senėjimo procesus.

3 nuotrauka. Po plytelių danga patekęs lietaus vanduo pasklinda ir naikina rišamąsias medžiagas. Galima pamatyti atkibusias nuo skiedinio plyteles ir atsisluoksniavimą vietose, kuriose plytelės klijuotos tepant klijus tik ant vienos klijuojamos pusės. Vanduo patenka į ertmes po plytele, esant žemai temperatūrai, jo tūris padidėja ir atskiria plyteles nuo grindų.

Planuojant kompensacinės siūlės plotį ir hermetiko tipą būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:
Medžiagas naudojant maždaug +20 °C temperatūroje, skirtumas tarp žemiausios ir aukščiausios temperatūros žiemą gali sudaryti 50 °C. Tokiomis sąlygomis padarytas 10 mm pločio tarpas žiemą gali padidėti iki 15 mm, o vasarą susitraukti iki 5 mm. Naudojant hermetišką užpildą, kompensacinė siūlė turi likti nepralaidi orui esant numatomam +/- 50 % pailgėjimui.

4 ir 5 nuotraukos. Kairėje pavaizduota suirusi terasos laiptų keraminė danga.  Priežastys:  naudotas glaistymo skiedinys, o plytelės klotos ant neizoliuotų grindų. Dešinėje: prieš įrengiant mineralinę hidroizoliaciją, naudota kitokia nei šios sistemos juosta, todėl sistema šarminėje aplinkoje ėmė irti.

6 nuotrauka. Viršutinis grindjuostės plytelės kraštas sandarintas netinkamai panaudojus silikoną. Grindjuostės plytelė netrukus atkibs nuo grindų.

Jei kompensaciniai laukai yra didelio ploto, jiems surišti naudotas mišinys gali būti nepakankamai elastingas, kad atlaikytų keraminės dangos šilumines deformacijas. Atskiros plytelės, priklijuotos naudojant cementinį skiedinį, prieš sustingdamos suformuoja diską primenančią struktūrą ir negali prisitaikyti prie tokio didelio šiluminio įtempimo. Sprendimas:  kiekviename lauke padarykite vadinamąsias akivaizdžias kompensacines siūles, t. y . papildomus du, tris ar keturis apie 6÷8 m²  pločio laukus vienalyčiame neišsiplėtusiame paviršiuje.  Vietose, kuriose naudojamas rišamasis mišinys, siūles užpildykite silikono hermetiku. Taip didelis paviršiaus plotas suskirstomas į mažesnius laukelius ir kompensuojamos plytelių dangos šiluminės deformacijos.

7 nuotrauka. Vertikalios plokštumos plytelėms naudota pagrindinė izoliacija.  Įrengus tokiu principu, jungčių vietose atsiras druskos pėdsakų. Ji ilgainiui suardo rišamąjį mišinį ir plytelės atsiklijuoja.

Ypač atkreipkite dėmesį į tai, kaip terasos plytelių danga tvirtinama prie grindjuostės plytelės. Ji negali remtis į terasos horizontalią dangą – turi būti įrengta 3÷5 mm aukštyje virš dangos, kad liktų erdvės plytelių deformacijai. Laisvą erdvę tarp grindjuostės plytelių ir terasos paviršiaus užpildykite sandarinimo virve. Po to sandarinkite jungtį tarp plytelių polimero hermetiku. Taip grindjuostės plytelės viršutinis kraštas sujungiamas su siena taip, kad lietaus vanduo neprasiskverbtų ir nesukeltų rišamojo mišinio korozijos užšaldamas.

Taigi būtina atsižvelgti į galimas problemas, susijusias su terasos kompensacinėmis siūlėmis. Priešingu atveju laukia nemalonios pasekmės, kurių paprastai galima išvengti: laipsniškas keraminio sluoksnio irimas po kelerių metų, po terasos sluoksniais nubėgantis lietaus vanduo, rišamojo mišinio ir pagrindo plokštės korozija, šiluminėje izoliacijoje esanti drėgmė, nuolatinis protėkis. Pasekmės, su kuriomis susiduriama tikrovėje, pavaizduotos nuotraukose. Šios informacijos nauda nesuabejos tie, kuriems jau yra tekę susidurti su pakartotiniu terasos remontu.  Todėl labai svarbu apsvarstyti visus aspektus dar terasą planuojant ar ją statant, kad vėliau būtų išvengta rūpesčių ar brangaus remonto.

Susijęs turinys